Smulkiažiedė sprigė

Impatiens parviflora

Smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Erškėčiažiedžiai ( Rosidae)
Šeima:	Spriginiai ( Balsaminaceae)
Gentis:	Sprigė ( Impatiens)
Rūšis:	Smulkiažiedė sprigė ( Impatiens parviflora)

Smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora) – spriginių šeimos augalų rūšis. Savaime paplitusi Vidurinėje Azijoje, bet kaip užneštinis augalas išplitusi po Europą, Sibirą, Kanadoje.^[1]

Vienmetis žolinis augalas. 30–60 cm aukščio. Stiebas status, plikas, šakotas. Lapai 8–17 cm ilgio, 4–8 cm pločio, kiaušiniški, užaštrėjusios formos, trumpais lapkočiais. Žiedai smulkūs, šviesiai geltoni, susitelkę ant ilgų stiebelių viršūnėse. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Subrendus sėkloms dėžutė sprogsta, jos sąvaros staiga spirališkai susisuka ir išsvaido sėklas.^[2]

Į Europą pateko 1831 m., kai pasodinta Ženevos botanikos sode. Vėliau XIX a. smulkiažiedė sprigė pradėta sodinti daugelio Europos miestų botanikos soduose. Nuo XX a. vid. pradėjo plačiai plisti gamtoje: Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje (Alpėse aptikta iki 1860 m aukštyje), 1949 m. pradėjo plisti Vankuveryje, vėliau Kvebeke. XX a. antroje pusėje pradėjo augti Rusijoje, Latvijoje, Kaukaze. Natūraliame areale auga siauruose ir giliuose įkloniuose, tarpekliuose, po medžių vainikais. Invaziniame areale smulkiažiedė sprigė veši upių pakrantėse, pažeistuose miškuose, ūksmingose vietose, miško parkuose. Mišriuose miškuose išstumia vietinę paprastąją sprigę.^[1] Lietuvoje smulkiažiedė sprigė yra viena nuožmiausių invazinių rūšių.^[3] Jos gali augti net ten, kur žemės paviršių pasiekia tik 5 proc. saulės šviesos. Dėl to šie augalai geba užimti miškuose susidariusias laisvas ekologines nišas – plotus, kuriuose žolinių augalų danga sunaikinta arba jos nėra dėl šviesos stygiaus.^[4]

Liaudies medicinoje šis augalas taikomas kraujuojančių žaizdų gydymui, o iš jo pagamintos nuoviros naudojamos į vidų kraujavimams iš gimdos stabdyti ir kaip abortus sukelianti priemonė. Gyvuliai neėda.^[5]